Kartais įdomiausi projektai prasideda nuo labai paprasto klausimo – „Ar galėtum pravesti žygį?“
Šį kartą toks pasiūlymas išaugo į kur kas platesnę dviejų dienų programą: žygį gamtoje, pažintį su Biržų kraštu, išėjimą iš komforto zonos ir pokalbius apie sveiką gyvenimo būdą.
Kai gavau pasiūlymą prisidėti prie projekto, jungiančio Lietuvos ir Latvijos regionus bei skatinančio žmonių judėjimą ir sveikesnį gyvenimo būdą, ilgai svarstyti nereikėjo. Jei turiu patirties, žinių ir galiu jomis pasidalinti su kitais – kodėl gi ne?
Man pačiam buvo labai įdomu sužinoti, kad vyksta tokie projektai, suburiantys kaimyninių šalių žmones bendrai veiklai, bendravimui ir naujoms patirtims.
Pirmoji diena – šiek tiek už komforto zonos ribų
Pirmąją dieną į vietą atvykome apie vidurdienį, įsikūrėme ir netrukus jau ruošėmės žygiui.
Tikslas nebuvo nueiti daug kilometrų ar siekti kokio nors sportinio rezultato. Norėjosi sukurti patirtį, kuri leistų dalyviams bent truputį išeiti iš įprastos komforto zonos.
Pasirinkome apeiti netoliese esantį tvenkinį.
Iš pirmo žvilgsnio – nieko sudėtingo. Tačiau gamta labai greitai parodė, kad tiesiausio ir patogiausio kelio ne visada būna.
Teko brautis per krūmynus, eiti pievomis ir laukais, įveikti šlapias vietas, molį ir nedidelius pelkėtus ruožus. Vienoje vietoje vienas iš dalyvių net nusprendė nusiauti batus ir dalį kelio įveikti basomis, kad avalynė saugiai pasiektų kitą krantą.
Tačiau būtent tokios akimirkos žygiuose ir tampa įsimintiniausios.
Kai nežinai, kas laukia už kito posūkio, turi įvertinti situaciją, padėti šalia esančiam žmogui ir priimti sprendimą – eiti pirmyn, ieškoti kito kelio ar tiesiog pasitikėti savo jėgomis.
Galiausiai tvenkinį sėkmingai apėjome ir išėjome į kelią.
Kai žygio dienos nesinori užbaigti
Grįžę supratome, kad dar turime laiko.
Vietoje to, kad iš karto baigtume dienos programą, nusprendėme šiek tiek pavėlinti vakarienę ir pratęsti kelionę – šį kartą jau pažįstant Biržus ir jų apylinkes.
Pasivaikščiojome prie įspūdingo Biržų pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą, aplankėme Biržų pilį, o kelionę pratęsėme iki Kirkilų apžvalgos bokšto.
Ten dar kartą išjudėjome, pasivaikščiojome, užlipome į bokštą ir galėjome ramiai pasigrožėti iš viršaus atsiveriančiu kraštovaizdžiu.
Man tokios kelionės patinka tuo, kad jose nereikia labai sudėtingos programos.
Kartais užtenka tiesiog eiti.
Stebėti aplinką.
Kalbėtis.
Sustoti.
Užlipti į bokštą.
Pažiūrėti į tolį.
Ir leisti sau keletą valandų niekur neskubėti.
Po aktyvios dienos mūsų laukė dar viena labai maloni dalis – pirtis. Po žygio, pasivaikščiojimų ir visos dienos veiklų tai tapo tikra vyšnia ant torto – galimybe sustoti, atsipalaiduoti ir ramiai užbaigti dieną.
Antroji diena – apie sveiką gyvenimą be sudėtingų taisyklių
Kitą rytą galėjome neskubėti.
Išsimiegojome, papusryčiavome ir pradėjome antrąją programos dalį – užsiėmimus apie sveiką gyvenimo būdą.
Norėjosi apie šią temą kalbėti paprastai.
Ne apie draudimus.
Ne apie tobulą mitybą.
Ne apie tai, kiek kilometrų žmogus privalo nubėgti ar kiek kartų per savaitę lankyti sporto salę.
Sveikas gyvenimo būdas man yra kur kas platesnis.
Užsiėmimų metu kalbėjome apie keturias tarpusavyje labai glaudžiai susijusias sritis:
judėjimą ir fizinį aktyvumą, emocinę savijautą, mitybą bei rūpinimąsi savimi ir savo išvaizda.
Žmogus gali labai daug sportuoti, tačiau nuolat jausti įtampą.
Gali maitintis itin sveikai, tačiau visiškai nejudėti.
Gali puikiai atrodyti iš išorės, tačiau viduje jaustis pavargęs.
Todėl sveiką gyvenimo būdą vertinu kaip visumą. Svarbu ne viena atskira detalė, o tai, kaip skirtingos mūsų gyvenimo sritys papildo viena kitą.
Ne paskaita, o pokalbis
Labai norėjosi, kad užsiėmimas netaptų kelių valandų paskaita, kurios metu vienas žmogus kalba, o visi kiti tik klauso.
Todėl dalyviai dirbo grupėse, diskutavo, dalinosi savo patirtimis ir kalbėjo apie tai, kaip sveikos gyvensenos principus taiko patys bei ką mato savo šeimose ar artimoje aplinkoje.
Man tokie pokalbiai yra labai vertingi.
Kartais kažkieno pasakyta viena paprasta mintis priverčia kitą žmogų pagalvoti apie savo kasdienybę daugiau nei ilga teorinė paskaita.
Ir nebūtina kitą rytą pakeisti viso savo gyvenimo.
Kartais užtenka pradėti nuo mažo dalyko.
Daugiau vaikščioti.
Skirti laiko poilsiui.
Geriau išsimiegoti.
Išgerti daugiau vandens.
Dažniau pabūti gamtoje.
Ar tiesiog paklausti savęs: kaip aš šiandien jaučiuosi?
Judėjimas gali prasidėti nuo vieno žingsnio
Šios dvi dienos dar kartą priminė labai paprastą dalyką – sveikam gyvenimo būdui nebūtina sudėtinga sistema.
Kartais viskas prasideda nuo sprendimo atsistoti ir išeiti į lauką.
Nueiti keliu, kuriuo dar nėjai.
Šiek tiek sušlapti kojas.
Įlipti į purvą.
Užlipti į apžvalgos bokštą.
Pasikalbėti su žmogumi, kurio iki tol nepažinojai.
O vakare tiesiog atsisėsti ir suprasti, kad diena buvo gera.
Džiaugiuosi galėjęs prisidėti prie projekto, kuris jungia Lietuvos ir Latvijos žmones bei kalba apie sveiką gyvenimą ne tik teoriškai, bet ir per realias patirtis, judėjimą, bendravimą bei buvimą gamtoje.
Nes kartais geriausia paskaita apie judėjimą yra tiesiog žygis.
